F. Rablė
F. Rablė

RABLĖ POKŠTAI

Fransua Rablė, keliaudamas į Paryžių, apsistojo smuklėje. Kitą rytą atsikėlęs, jis pamatė, kad neužtenka pinigų užsimokėti net už nakvynę. O iki Paryžiaus irgi liko geras kelio galas. Tada Rablė sugalvojo pokštą. Paėmęs pelenų, supylė juos į du maišelius ir prilipdė užrašus: prie vieno – „Nuodai karaliui", prie kito – „Nuodai karalienei". Paskui abu maišelius lyg netyčia pametė ant grindų.

Rablė tuojau pat buvo suimtas. Tačiau jis prašėsi, kad jį būtinai nugabentų į Paryžių, į karaliaus dvarą, kur jis turįs pranešti svarbią žinią. Paryžiuje, kur buvo gerai žinomi Rablė pokštai, jį greit paleido. Tokiu būdu Rablė išsisuko iš smuklininko ir nemokamai atvažiavo į Paryžių.

PASKUTINYSIS PATEPIMAS

Kai didysis XVI a. prancūzų satyrikas F. Rablė, gulėdamas mirties patale, gavo paskutinį patepimą, vienas jo draugas paklausė:

– Dabar tu jau esi gerai pasiruošęs kelionei į aną pasaulį?

– Taip,– atsakė Rablė,– kaip tik dabar jie jau ištepė mano batus.

Portretai

Henrikas VIII
Henrikas VIII

Išmintis

Kai kurie žmonės privačią įmonę laiko grobuonimi tigru, kurį reikia nušauti. Kiti žiūri į privačią įmonę kaip į karvę, kurią galima melžti. Nedaug žmonių mato ją kaip sveiką arklį, tempiantį tvirtą vežimą.